| | Romualdas Dulskis. Meilës daina naktyje
Dievo melodija
„‘Dieve, tegarbina tave tautos, - visos tautos tave teðlovina!' (Ps 67, 4). Eikite keliu drauge su visomis tautomis, jûs, taikos sûnûs, jûs, vienos visuotinës Baþnyèios sûnûs; eikite ir dainuokite. Juk keliautojai dainuoja, kad atsigaivintø nuo kelionës vargø. Dainuokite ðioje kelionëje, giedokite naujà giesmæ, niekas tenedainuoja bet kokios dainos, dainuokite savo tëvynës meilës dainas... Kaip kad dainuoja keliauninkai, o jie daþniausiai dainuoja naktyje"1, - raðo ðv. Augustinas, akindamas krikðèionis suvokti savàjá paðaukimà ðio gyvenimo „naktyje".
Tikinèiajam svarbu ásisàmoninti gyvàjà savo atsakomybæ Baþnyèioje bei visuomenëje ir atpaþinti ið prigimties skirtà paðaukimà - „Dievo melodijà", anot ðv. Ignoto Antiochieèio2. Kiekvieno krikðèionio paðaukimo istorija yra Dievo ir þmogaus neiðreiðkiamo dialogo istorija, paðaukianèio Dievo meilës ir su meile laisvai atsiliepianèio þmogaus dialogo istorija.
Paðaukimo sàvokà gali iðryðkinti paðaukimø medþio ávaizdis. Jo ðaknys - tai paðaukimas dialogui ir Sandorai su Dievu. Kamienas þymi paðaukimà gyventi Evangelijos vertybëmis, sekti Kristumi. Medþio ðakos simbolizuoja specialiøjø paðaukimø ávairovæ: pasaulieèio, kunigo, ávairiø paðvæstojo gyvenimo formø. Lapai ir vaisiai atspindi paðaukimà paðaukime, t. y. savità þmogaus kelià ir jo asmenybës iðsiskleidimà vienoje ar kitoje gyvenimo srityje.
Paðaukimas yra numatanti Kûrëjo mintis apie kiekvienà asmená. Tai idealus Kûrëjo planas, tartum svajonë, esanti þmogø mylinèio Dievo ðirdyje. Kûrëjas nori, kad ðis planas visoms þmogiðkoms gyvybëms bûtø skirtingas ir savitas. Kiekviena bûtybë iðreiðkia ir yra kvieèiama iðreikðti ypatingà Dievo minties aspektà. Bûtent jame ji atranda savo vardà bei tapatybæ, patvirtina ir garantuoja savo laisvæ ir originalumà:
Esu paðauktas
kaþkà nuveikti ir kaþkuo bûti,
kam nëra paðauktas niekas kitas.
Dievo plane
Dievo þemëje turiu metà,
kurios neturi niekas kitas.
John Henry Newman3
Kà daryti, kad bûtum laisvas?
Paðaukimui esmiðkai bûtina laisvë. Jei þmoguje ásivyrauja ydos, jis praranda dvasios laisvæ ir nesugeba atsiliepti, o daþnai net nebepajëgia iðgirsti ir suprasti Dievo paðaukimà. Todël þmogus turi pasirengti já priimti. Turtingas jaunuolis neatsiliepë á Iðganytojo kvietimà: „Ateik ir sek paskui mane!" Jo veidas apsiniaukë ir nusiminæs jis nuëjo sau, nes jo ðirdis buvo nelaisva. Jaunuolis labai brangino þemiðkus turtus bei malonumus, ir tai jam sutrukdë ásiklausyti á Kristaus kvietimà ir atrasti savàjá gyvenimo kelià (plg. Mk 10, 21-22).
Šv. Maksimas Iðpaþinëjas (580-662) garsiajame savo veikale Liber asceticus („Asketikos knyga") taip apibûdina vidinës asmens laisvës sàlygas:
Brolis paklausë: „Tëve, kà reikia daryti, kad nuolat bûtum laisvas Dievui?"
Mokytojas atsakë: „Þmogaus dvasia negali bûti visiðkai laisva Dievui, jei ji neturi ðiø trijø dorybiø: meilës, santûrumo ir maldos.
*Nes meilë nugali rûstavimà,
*santûrumas gesina aistras,
*o malda apvalo sielà nuo visokios savimeilës ir atveda jà á tiesioginæ akistatà su Dievu.
Šios trys dorybës apima visas dorybes; be jø þmogaus dvasia negali bûti laisva Dievui" 4.
Brandos perspektyva
Dar daþnai paðaukimà suvokiame kaip pernelyg sustingusá, nejudamà. Tuo tarpu daugelio ðventøjø gyvenime labai ryðkiai atsispindi verþli paðaukimo plëtotë. Mat þmogus ne visuomet ið karto ásiklauso á Dievo balsà visa ðirdimi, o kita vertus, Dievas turi savo planø, kuriuos tik palaipsniui atskleidþia þmogui, vesdamas já vis á didesnæ dvasinæ brandà. Pavyzdþiu gali bûti Europos globëja ðv. Brigita Švedë, ðv. Teresë Avilietë, ðv. Mikalojus Fliujietis, ðv. Rapolas Kalinauskas, o ið pastarojo laikmeèio asmenybiø - motina Teresë ið Kalkutos.
Paðaukimo ugdymas negali apsiriboti kuria nors viena gyvenimo atkarpa. Kadangi krikðèioniðkos bûties pagrindas yra sekimas ásikûnijusiu Dievo Sûnumi, akivaizdu, jog saviugda turi trukti visà þmogaus amþiø. Esame paðaukti save perkeisti ir nuolat panaðëti á Kristø. To neámanu pasiekti nei per vienerius, nei per kelerius metus. Dievas atveria mums vaisingà perspektyvà: ugdytis ir mokytis visà mums skirtà þemiðkàjá laikà, kiekviename jo tarpsnyje ir bet kokioje aplinkoje, semtis iðminties ið visø sutiktø asmenø, ið kiekvieno tiesos, gërio bei groþio trupinëlio, kurá mums leista patirti gyvenimo kelyje.
***
1 Augustinus. Das Antlitz der Kirche. Freiburg. 1991. P. 346.
2 Ignotas Antiochietis. Laiðkas efezieèiams 4, 2 II Katalikø kalendorius þinynas 1987. Kaunas-Vilnius. 1987. P. 250.
3 John Henry Newman (1801-1890) - anglikonø dvasininkas, Oksfordo sàjûdþio ákûrëjas, 1845 m. perëjæs katalikybën, 1879 m. tapæs kardinolu; vienas þymiausiø XIX amþiaus teologø.
4 Maximus der Bekenner. Drei geistliche Schriften. Freiburg. 1996. P. 70-71.
„Artuma“. 2007 m. vasaris. Nr. 2
|
á pradþià
á virðø